Suaugusiųjų švietėjų stažuotė Vokietijoje

Stažuotė  tai puiki galimybė įgyti tarptautinės patirties, pasisemti naujų idėjų. Tad šeši Lietuvos specialistai iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Kupiškio ir Elektrėnų savivaldybių, atsakingi savo miestuose už suaugusiųjų neformalųjį ir tęstinį mokymąsi, vyko į Šiaurės Reiną, esantį Vestfalijos žemėje, Vokietijoje, tiesti draugystės ir bendradarbiavimo tiltus.

Skirtingai nuo Lietuvos, Vokietijos švietimo sistema pasižymi išsilavinimo formų įvairove. Vokietijoje kiekviena federacinė žemė atsakinga už savo švietimo sistemą, todėl pati švietimo sistema skiriasi priklausomai nuo žemės. Tačiau iš esmės kiekvienos federacinės žemės švietimo sistema turi panašią struktūrą.

Vokietijoje kiekvienas privalo baigti pradinę mokyklą (910 mokslo metų). Po pradinės mokyklos seka privalomas profesinis mokymas, kuris gali būti atliekamas profesinėje mokykloje, dalyvaujant profesinių mokyklų rengiamose edukacinėse programose arba lankant vidurinę mokyklą (Sekundarstufe I arba II). Paprastai privalomasis profesinis mokymas baigiasi po 12 klasių. Po jo seka trečio ir ketvirto lygio mokymas, kuris daugiausia apima tolesnio mokymosi galimybes (pvz. "Volkshochschule"), tolesniajam suaugusiųjų mokymuisi skirtas mokymosi įstaigas. Vokietijoje išskirčiau kaip vieną įdomiausių aspektų švietimo sistemoje  dualinę švietimo sistemą, kuomet studentas ir mokosi, ir dirba (ir uždirba įmonėse) vienu metu.

Kalbant apie suaugusiųjų neformalų ir tęstinį mokymąsi: Reine yra 144 suaugusiųjų mokyklų (tame skaičiuje nėra šeimos tarnybų) ir visas jas finansuoja valstybė, t.y. Šiaurės Reino Vestfalijos žemė. Suaugusiems įgyti profesinių kompetencijų yra galimybė įvairiose įstaigose: muzikos mokyklos, žemės mokyklos, specialiosios mokyklos, profesinės mokyklos ir t.t. Bendrosioms kompetencijoms įgyti Bendruomenės/Liaudies aukštosios mokyklos, Šeimos centrai (kurie skirstomi į katalikiškąją ir evangeliškąją mokyklą), Jaunimo ir šeimos tarnybos.

Man, kaip Elektrėnų savivaldybės Švietimo paslaugų centro metodininkei, atsakingai už suaugusiųjų neformalųjį ugdymą, buvo naudinga informacija apie Vokietijoje vykdomą suaugusiųjų švietimo politiką. Didelė Vokietijoje esanti suaugusiųjų užimtumo, mokymosi pasiūla, suteikia galimybes suaugusiems, o ypač senjorams ilgai išlikti aktyviems, būti naudingiems bendruomenei. Labai gražus pavyzdys, kuomet asmenys, baigę savo profesinę karjerą, aktyviai dalyvauja miesto gyvenime savanoriaudami: priimdami miesto svečius, organizuojant renginius, dalyvaudami miesto tarybos posėdžiuose arba dirba savanorystės principu savo buvusiose darbovietėse, t.y.  neatlygintinai. Visos kelionės metu man buvo aktuali ir įdomi suaugusiųjų švietimo įstaigų išlaikymo ir finansavimo tema. Vokietijoje švietimas – prioritetinė sritis, tad švietimo įstaigose mokymasis yra nemokamas (profesinių kompetencijų įgijimui), išskyrus privašiose įstaigose arba mokamas nedidele asmenine įmoka (bendrosioms kompetencijos įgyti ar tobulinti). Lankant Vokietijos švietimo įstaigas, diskutuojant su įstaigų vadovais mane lydėjo mintis, jog iškristi iš Vokietijos švietimo sistemos asmeniui netgi pakankamai sunku. Nes visuomet šalia asmens yra koks nors švietimo ar socialinės srities atstovas, kuris yra pasiruošęs tau padėti, palydėti, konsultuoti ir jei būtina, laikinai įdarbins prie Caritas organizacijoms priklausančių amatų centruose. Kad tik asmuo būtų užimtas, aktyvus, jaustųsi reikalingas. Sužavėjo ir vokiečių rūpestis ir globa savais darbuotojais, kolegomis. Tad artėjant profesinės karjeros pabaigai, darbuotojas  nėra išprašomas iš darbo, bet yra pasiūlomos bent kelios alternatyvos veiklų, kuriose asmuo gali būti naudingas organizacijai, bendruomenei, pagaliau šaliai.

Įdomi ir pabėgėlių integravimo į Vokietijos darbo rinką tema, nors Lietuvoje procentine išraiška jų yra nedaug, palyginus su Vokietijos patirtimi. Lankymasis švietimo įstaigose bei pokalbiai su pedagogais padėjo man suprasti pabėgėlių Vokietijoje integravimo ir ugdymo ypatumus, reikalavimus pedagogų kompetencijoms. Vokietijos švietimo įstaigos, kurios rengia suaugusius asmenis darbo rinkai, gauna valstybės (žemės) dotacijas pabėgėlių vokiečių kalbos mokymui, kitaip sakant, finansavimą pabėgėlių integravimui į darbo rinką.

Stažuotės metu Reinėje, lankėme penkias švietimo įstaigas: Rheinės švietimo aukštąją mokyklą (Liaudies švietimo aukštoji mokykla (vok. Volkshochschule Rheine)), Šeimos švietimo centre (vok. Familienbildungsstätte Rheine), Jaunimo ir šeimos tarnyboje (vok. Jugend- und Familiendienst), Rheinės profesinio mokymo kolegijoje (Vok. Berufskolleg Rheine) bei Darbo agentūroje (vok. Agentur für Arbeit), kuri yra kompetentingas partneris darbo ir mokymų, kvalifikacijos kėlimo klausimais. Ji nepriklausomas partneris, savarankiškai dirbantis vienetas. Visos lankytos švietimo įstaigos labai skirtingos, tačiau glaudžiai bendradarbiauja. Viena įdomiausių lankytų įstaigų – Jaunimo ir šeimos tarnyba – paliko didžiausią įspūdį. Ši tarnyba unikali tuo, jog joje klientas gali būti nuo kūdikio iki senjoro, todėl tarnybos veiklų spektras labai platus: apima nuo švietimo, konsultavimo iki vaikų ir suaugusiųjų neformaliųjų klubų veiklos. Tai vieta, kur gali save realizuoti, tobulėti, mokytis, keliauti ir bendrauti. Tai gražus pavyzdys, kai galima suderinti formalų ir neformalų ugdymą, arba skirti dėmesį tik vienai kuriai nors ugdymo sričiai.

Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus Vokietijos švietimo politikai. Tęstinis profesinis mokymasis, viena vertus, yra skirtas siekiant prisidėti prie spartesnio technologinių ir ekonominių pokyčių, kita vertus, padėti spręsti su įvairiais socialiniais pokyčiais susijusias problemas. Pagrindinės Vokietijos švietimo problemos, kurias įvardijo patys pedagogai stažuotės metu: Vokietijos pedagogai labiausiai kritikuoja skirtumus tarp pagrindinių, realinių mokyklų ir gimnazijų (mokymo turinio, programų bei pedagogų atlyginimo skirtumų klausimais), todėl siekia visų šių mokyklų sujungimo į vieną bendrąją mokyklą. Taip pat vokiečių pedagogai pageidauja daugiau pedagoginės laisvės.

Kelionės metu kilo naujų idėjų. Viena iš jų  Elektrėnų šeimų klubo bei Trečiojo amžiaus universiteto studentų (senjorų) bendradarbiavimas, bus pasiūlyta klubo nariams ir universiteto studentams jau šių metų rudenį. Taip pat sužavėjo Vokietijos šeimos švietimo centrų veikla, kuriais galėtų virsti mūsų Vaikų dienos centrai. Juose nuolatinę pagalbą gautų visa šeima. Tačiau įgyvendinant šią idėją Lietuvoje (Elektrėnuose) neužtenka vien geros valios, žinių ir kompetencijų.

Stažuotės metu susipažinau su Vokietijos švietimo įstaigų įvairove, ugdymo formomis, edukacinėmis aplinkomis, todėl, manau, turėjau puikią galimybę tobulėti, analizuoti ir lyginti Vokietijos ir Lietuvos privalumus ir trūkumus, įsivertinti savo veiklą Vokietijos pedagogų pasiekimų kontekste. Vokietijoje įgytos patirties taikymo sklaida tarp stažuotės dalyvių bei Elektrėnų savivaldybės bendruomenėje tokiais svarbiais kaip suaugusiųjų mokymosi aktyvumo skatinimo klausimais, jų kūrybiškumo, įtraukimas į darbinę veiklą, partneriško bendravimo vertybių diegimas, naujų tradicijų kūrimas, manyčiau, darys įtaką suaugusiųjų mokymosi kokybės gerinimui, užtikrins šios stažuotės tęstinumą. Įgytą gerąją patirtį planuoju pristatyti Elektrėnų šeimų klubo valdybai, Trečiojo amžiaus universiteto studentams, rajono pedagogams metodiniuose būreliuose. Pristatymui naudosiu vaizdo medžiagą, nuotraukas, stažuotės dienoraščius.

Pabaigai, bendradarbiavimo ir draugystės tiltai nutiesti, dabar belieka idėjas paversti konkrečiais veiksmais, nes vienas nežinomas senovės mokytojas yra pasakęs: „Vienas atliktas darbas yra geriau už tūkstantį sumanymų“. Šiame kelyje man reiks pagalbininkų, gal juo gali tapti tu? Esi laukiamas Elektrėnų savivaldybės Švietimo paslaugų centre, adresu Rungos g. 5, tel. pasiteiravimui: 8 528 34271.

 

Elektrėnų savivaldybės Švietimo paslaugų centro

metodininkė Ala Pupininkienė