Socialinis pedagogas - tarpininkas tarp šeimos ir mokyklos

     Remdamasi savo patirtimi, pastebiu, kad ne visi tėvai geba būti visaverčiais savo vaikų ugdytojais. Neretai tėvus tenka įtikinėti tam, kad jie įsitrauktų į bendrą komandinį darbą tarp mokyklos ir šeimos, o kartais užtenka paskatinimų, padrąsinimų. Labai svarbus tiek mokyklos, tiek šeimos bendradarbiavimas, užtikrinantis sėkmingą vaiko ugdymąsi. Čia didelis vaidmuo tenka vaikų ugdymo įstaigoje dirbančiam socialiniam pedagogui. Jis tampa „ryšininku“ tarp šeimos ir mokyklos. Plačiau apžvelgsiu ir supažindinsiu vaikų tėvus ir bendruomenę su socialinio pedagogo pareigomis ir pagalbos galimybėmis bendradarbiaujant su vaiko šeima.

     Kas yra socialinis pedagogas? Tai vaiko gerovės advokatas. Jis prisideda užtikrinant vaikų saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius įgūdžius, adaptuotis mokykloje, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina įsitraukimą į popamokinę veiklą. Socialinis pedagogas padeda vaikui pritapti prie įvairių gyvenimo permainų; pataria, kaip išmokti pasipriešinti smurtui, prievartai mokykloje, šeimoje; skatina gerai žinoti savo teises ir pareigas, gerbti šalies įstatymus ir laikytis jų; skatina aktyviai visuomeninei veiklai mokykloje ir už jos ribų; informuoja apie drausminamųjų priemonių taikymą neatliekant pareigų ir nesilaikant nustatytų elgesio taisyklių.

     Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas: siekti vaiko gerovės; vykdyti ankstyvąją prevenciją; ugdyti socialinius įgūdžius; suteikti vaikui reikalingas socialines paslaugas (nemokamo maitinimo organizavimas, aprūpinimas mokinio reikmenimis ir pan.); sudaryti prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai ir pilietinei brandai.

     Socialinio pedagogo santykis su vaiko šeima. Dirbdamas su vaikais, socialinis pedagogas neišvengiamai bendrauja su jų tėvais. Informacija, gauta iš tėvų, gali būti labai svarbi pedagogams. Kas geriau, jei ne tėvai, žino, kuo jų vaikas domisi, kokia paskatinimų forma veiksminga vaikui, kaip jam sekasi įgyvendinti įsipareigojimus ir pan. Tik nuoseklus ir sistemingas bendradarbiavimas su šeimos nariais gali duoti teigiamų rezultatų, o tėvų dalyvavimas aptariant vaiko ugdymosi perspektyvas gali būti naudingas visai ugdytojų komandai ir ypač – pačiam vaikui. Socialinis pedagogas organizuoja tėvų susitikimus su specialistais vaiko teisių klausimais, informuoja tėvus apie vaiko socialinės apsaugos įstatymus ir tėvų atsakomybę už vaikus, taip pat gali nukreipti juos pas kitus specialistus (psichologus, psichoterapeutus).

       Individuali pagalba vaikui. Socialinis pedagogas gali skirti pagalbą vaikui individualiai: pokalbių, konsultacijų ir grupinės veiklos metu (socialiniai vaidinimai ir žaidinimai, socialinių įgūdžių grupės ir pan.).

      Be abejo, didžiausią vaidmenį vaiko auklėjime ir vystymesi atlieka šeima. Tačiau reikalingas ir kitų socialinių grupių ir asmenų: mokyklos, žiniasklaidos, neformaliojo ugdymo įstaigų,  įsitraukimas į vaiko ugdymo procesą.  Raginu tėvelius, iškilus vaiko elgesio, ugdymo problemoms, dažniau kreiptis į mokyklos mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus, nes tik  bendradarbiaudami galime padėti vaikui įveikti sunkumus ir formuoti visapusišką asmenybę.

 

ALIONA SASNAUSKIENĖ

          Elektrėnų Švietimo paslaugų centro

           Pedagoginės psichologinės tarnybos

                           Socialinė pedagogė

      Straipsnis „Elektrėnų kronikoje“,

               2010 m. gruodžio 10-16 d. Nr.49 (595)