Vaikų ir paauglių galvos skausmai

     Galvos skausmas vaikystėje ir paauglystėje visada kelia nerimą tėvams, nes pats skausmo faktorius visada yra signalas tam tikrų organizme vykstančių pakitimų.Galvos skausmai tiek vaikams tiek suaugusiems gali būti pirminiai ir antriniai. Pirminiai - kai organizme nėra jokios kitos ligos ar sutrikimo, galinčio sukelti galvos skausmus,o antriniai- kai galvos skausmai yra tik lydintis simptomas organizme esančios ligos ar sutrikimo. Antrinių galvos skausmų priežastys gali būti labai įvairios: ausų, nosies, gerklės ar kitų organų ligos, įvairios infekcijos, apsinuodijimai ir pan.

     Visais šiais atvejais, išgydžius pagrindinę ligą, išnyksta ir galvos skausmas.

     Dažniausi  pirminiai galvos skausmai vaikų amžiuje yra įtampos tipo galvos skausmai ir migrena.

    Migrena dažniausiai pasireiškia pulsuojančio arba duriančio pobūdžio galvos  skausmu vienoje ar abiejose galvos pusėse, skausmas gana intensyvus ir stiprėja atliekant bet kokią fizinę veiklą, pvz.: lipant laiptais. Migreninį galvos skausmą visada lydi pykinimas ir/arba vėmimas, padidėja ligonio jautrumas šviesai (fotofobija) bei triukšmui (fonofobija), jis paprastai pageidauja tylos bei ramybės.  Skausmo trukmė - nuo 30 min. iki 6 val., kartais skausmas gali užsitęsti net iki 2 parų. Stiprus skausmas apriboja vaiko įprastą dienos veiklą, jis nori atsigulti, dažnai užmiega.

     Kai kuriems vaikams pasireiškia vadinamoji aura - tai kompleksas įvairių pojūčių (regėjimo sutrikimas, mirgėjimas akyse, kartais- liežuvio ar veido raumenų aptirpimas, kalbos sutrikimas), atsirandantis 10-30 min. prieš galvos skausmo priepuolį.  Migrenos priepuoliai gali būti reti: nuo keleto kartų per visą gyvenimą ir pakankamai dažni: iki kelių kartų per mėnesį ar net savaitę.

      Įtampos tipo galvos skausmas paprastai prasideda iš lėto ir stiprėja palaipsniui. Skauda dažniausiai visą galvą, skausmas vidutinio intensyvumo, spaudžiančio ar veržiančio pobūdžio, gali tęstis nuo pusvalandžio iki keleto dienų. Pykinimo, vėmimo paprastai nebūna. Šio tipo skausmas dažniausiai netrukdo vaikui užsiimti įprasta kasdienine veikla.  Nebūna ir aukščiau paminėtos foto- bei fonofobijos.

    Jei vaikui skauda galvą daugiau kaip 15 dienų per mėnesį ir skausmas tęsiasi ilgiau kaip šešis mėnesius, diagnozuojamas lėtinis galvos skausmas.

    Pirminių galvos skausmų priežastys šiandien dar nėra visai aiškios, bet manoma, kad jų atsiradimą lemia tiek vidiniai skausmo mechanizmų reguliacijos sutrikimai, tiek išoriniai aplinkos veiksniai. Daugeliu atvejų, ypač migrenos,  nustatomi buvę ar esantys migrenos atvejai šeimoje ar giminėje, o tai  leidžia įtarti galvos skausmų genetinį pagrindą.

      Dažnai galvos skausmus provokuoja  nervinė įtampa ar  pervargimas, miego trūkumas bei nereguliari mityba. Pastebėta ir neigiama  ilgalaikio televizoriaus žiūrėjimo ar darbo su kompiuteriu įtaka. Paauglystėje paprastai galvos skausmai padažnėja, manoma, kad tai vyksta dėl hormonų pokyčių brendimo metu. Merginoms galvos skausmai dažnai būna susiję su menstruacijomis. Nustatyta, kad galvos skausmus gali provokuoti ilgai trunkanti kelionė, garsios muzikos klausymas, rūkymas, stiprūs kvapai, dideli kofeino kiekiai (kava, arbata, šokoladas), tam tikri maisto produktai (sūris, pica, šokoladas, ledai, keptas ar riebus maistas, dešrainiai, jogurtas) ir netgi kai kurie vaistai.

      Dažniausia diagnozė nustatoma vien tik apklausus pacientą ar jo tėvus. Nėra jokių specifinių testų ar tyrimų pirminių  galvos skausmų diagnozei nustatyti.

     Pacientas apžiūrimas, įvertinama jo neurologinė būklė. Kartais diagnozės patikslinimui skiriama akių gydytojo konsultacija, akių dugno ištyrimas. Vaizdiniai tyrimai (galvos smegenų kompiuterinė tomografija, branduolių magnetinio rezonanso tyrimas ir kt.) nėra būtini. Jie atliekami tik tokiais atvejais, kai yra kitos ligos, pvz.: galvos smegenų auglio, įtarimas.

    Pirminiai galvos skausmai gydomi vaistais nuo skausmo (paracetamoliu, ibuprofenu). Migrenos priepuoliams gydyti yra rekomenduojami specifiniai priešmigreniniai vaistai (sumatriptanas, rizatriptanas), bet daugelis jų rekomenduojama tik vaikams nuo 12m. amžiaus, nes poveikis į vaiko organizmą dar nėra pakankamai ištirtas.

      Rekomenduojama stebėti, kas sukelia vaikui migrenos priepuolius ir vengti juos sukeliančių faktorių. Tam padėtų kasdien rašomas galvos skausmų dienoraštis, kuriame būtų smulkiai būtų aprašoma vaiko kiekvienos dienos veikla, valgytas maistas, patirtos emocijos. Jei galvos skausmus sukelia stresas ar nervinė įtampa, kartais gali būti skiriama nervų sistemą raminančių  vaistų. Kai kuriais  atvejais reikalinga vaikų psichologo ar psichiatro konsultacija. Psichologai siūlo elgesio terapiją, moko relaksacijos būdų, streso valdymo. Vaikui rekomenduojama laikytis dienos režimo, nepervargti, laiku pavalgyti ir gerai išsimiegoti. Judėjimas ir grynas oras taip pat efektyviai mažina galvos skausmus.

       Kai kuriais atvejais skiriamas profilaktinis gydymas antidepresantais ar kt. vaistais.

       Kada reikėtų sunerimti? Jei vaiko galvos skausmai dažni, ilgai trunkantys ir gana intensyvūs- reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Pavojingi ir rytiniai arba naktiniai galvos skausmai, skausmai su pykinimu, vėmimu. Reikėtų gydytojo konsultacijos ir tokiu atveju, jei  kartu su galvos skausmais atsiranda ir kitokių simptomų: silpnumas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, regėjimo problemos, karščiavimas ir pan.  

Paruošė Elektrėnų savivaldybės PPT  gydytoja vaikų neurologė Alma Januškevičienė