Meningito pavojus

     Atėjus šaltajam periodui vis dažniau mus atakuoja virusai, vis dažniau esame priversti atsigulti į lovą ir gerti vaistus. Vienos ligos praeina greitai ir nesukelia rimtų pasekmių, kitos, deja, priverčia nerimauti ne tik sergančius bet ir  jų artimuosius bei gydytojus. Viena iš tokių nerimą keliančių ligų - meningitas.

     Meningitas - tai galvos smegenų dangalų uždegimas. Smegenų dangalai supa žmogaus smegenis bei saugo jas nuo sužeidimų. Jei į smegenų dangalus ir smegenų skystį patenka infeciją sukeliantys mikroorganizmai (virusai ar bakterijos)  jie pradeda daugintis ir sukelia uždegimą.  Dėl uždegimo smegenų dangalai pabrinksta, padidėja spaudimas kaukolės viduje, gali sutrikti normali smegenų veiklą.

     Dažniausiai meningitą sukelia  įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Virusų sukeltas meningitas paprastai būna vidutinio sunkumo, bakterinio  meningito formos pavojingesnės, o kartais - net mirtinos.

     Užsikrečiama oro - lašeliniu būdu: virusus platina sergantis žmogus kosėdamas ar čiaudėdamas. Kai kurios virusų rūšys gali plisti per užterštą vandenį ir per nešvarias rankas. Kartais meningitą sukelia enterovirusai, gyvenantys žarnyne. Jų „dėka“ vaikas gali sukarščiuoti, vemti, viduriuoti. Kartais šie virusai  išplinta po visą organizmą ir nukeliauja iki pat smegenų dangalų, sukeldami jų uždegimą.

     Kai kurios bakterijos, sukeliančios meningitą (meningokokas, pneumokokas) gyvena sveikų žmonių nosiaryklėse (jų aptinkama net 10 % populiacijos).  Kosint, čiaudint ar bučiuojantis su kvėpavimo takų sekretu  bakterijos gali patekti į aplinką ir užkrėsti kitus. Suserga ne visi užsikrėtę.  Tai priklauso nuo įgimto žmogaus atsparumo arba imuninės sistemos būklės.

    Būna atvejų, kai suserga ir pats meningokoko nešiotojas, jei jo imuninė sistema dėl kokių nors priežasčių nusilpsta. Tuomet bakterija iš ryklės patenka į kraujotaką, pažeidžia smegenų dangalus, sukelia meningitą ar net septicemiją (kraujo užkrėtimą).

      Dėl nepakankamai subrendusios imuninės sistemos beveik pusė visų meningitų atvejų užregistruojama vaikams iki 5m.

    Pirmieji ligos simptomai gali niekuo nesiskirti nuo kitų virusinių infekcijų simptomų: atsiranda  karščiavimas, vaikas tampa vangus,  mieguistas, arba atvirkščiai - neramus, sudirgęs, atšąla jo galūnės, pablykšta oda, kartais atsiranda bėrimas. Vaikas  vemia, vengia šviesos, prisilietimų, skundžiasi galvos bei raumenų skausmais.

     Kūdikiams be aukščiau išvardintų simptomų stebimas pagreitėjęs  kvėpavimas, lošimasis atgal, įtemptas, pulsuojantis momenėlis ar traukuliai.

        Sunkiais atvejais bakterijos gali patekti į kraują ir pradėti nekontroliuojamai daugintis. Joms žūstant ar suyrant į  kraują išsiskiria toksinai, kurie  pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo deguonies tiekimą į organus: odą, inkstus ir kt. Kraujas iš pažeistų kraujagyslių sunkiasi po oda, todėl odoje atsiranda taškelio pavidalo bėrimai, kurie vėliau gali plėstis ir didėti. Dažnai šis bėrimas gali būti pirmas ligos požymis. Liga  progresuoja labai greitai, todėl  pacientą per kelias valandas gali ištikti šokas ir mirtis.

         Virusinio meningito gydymas yra simptominis. Tai reiškia kad gydomi tik ligos simptomai (mažinama temperatūra, skiriami skysčiai, vitaminai ir kt.). Bakterinis meningitas gydomas antibiotikais. Po gydymo stacionare paprastai skiriama reabilitacija sanatorijoje.

       Norint išvengti ligos svarbu laikytis  asmens higienos, plauti rankas ir vengti  kontakto su sergančiais.

Alma Januškevičienė

Elektrėnų Švietimo paslaugų centro Pedagoginės psichologinės tarnybos gydytoja vaikų neurologė