Nuotolinis mokymas buvo iššūkis mokytojams, mokiniams ir net jų tėvams. Per trumpą laiką reikėjo pasirinkti mokymo metodus, kurie kuo labiau patenkintų visų poreikius ir technines galimybes.
Šiandien noriu pasidalinti savo gerąja patirtimi, įgyta šiuo neįprastu laikotarpiu. Vienas iš mokymo būdų, kurį taikiau nuotolinio mokymo metu, buvo teorijos pateikimas mokiniams vaizdo pamokos formatu. Jį teko išbandyti asmeniškai dar prieš karantiną, dalyvaujant tarptautiniame „Globe“ projekte. Pamokai kurti pasirinkau Microsoft PowerPoint ir ActivInspire programas. Pamokų kūrimo eigoje abi šios programos leidžia įterpti įvairius video failus, nuotraukas ar judančius paveikslus. Taip pat į pamoką galima įterpti grįžtamojo ryšio klausimus, kurie leidžia mokiniui pasitikrinti pamokos supratimą. Vaizdo pamokoje leidžia pateikti užduotis bei sunkesnių užduočių sprendimą vizualiai paaiškinti. Svarbu atkreipti dėmesį į psichologų rekomendacijas apie dėmesio išlaikymo laiką ir pasirinkti tinkamą vaizdo pamokos trukmę. Aš pasirinkau vaizdo įrašo trukmę iki 15 minučių. Tai labai panašus laikas dėstant pamokos teoriją mokykloje. Kitą laiką palikau savarankiškam užduočių atlikimui ir įsivertinimui.
Sukurtą pamoką įrašius Zoom platformoje, įkeliu į Youtube kanalą. Youtube kanalas turi galimybę peržiūras matyti tik asmenims, kurie gauna nuorodą. Pašaliniai asmenys pamokos nemato, o mokytojas gali stebėti tikslų peržiūrų skaičių. Atlikus savo pamokų peržiūrų statistiką, pastebėjau, kad mokiniai pamokas žiūri po kelis kartus, greičiausiai pirmą kartą aiškindamiesi teoriją, kitą kartą atlikdami užduotis. Pavyzdžiui, penktos klasės, kurioje yra 26 mokiniai, vaizdo pamokos buvo peržiūrimos net iki 48 kartų.
Šis asinchroninis mokymo būdas turi savų privalumų. Mokiniai gali patys pasirinkti tinkamą jiems pamokos atlikimo laiką. Jei kažko nesuprato ar pamiršo, gali grįžti ir dar kartą peržiūrėti vaizdo medžiągą. Ribotas vaizdo pamokos laikas nesukelia mokiniui priešiškumo jausmo ir motyvuoja darbui. Šio metodo minusas – tiesioginio klausk-atsakyk kontakto stoka. Tačiau tai spręsti padeda įvairios bendravimo platformos (pvz., TAMO pranešimai, Messenger ir pan.).
Pabaigai noriu pridurti, kad kiekvienas pasirinktas mokymo būdas buvo geras, kiekvienas turėjo savo pliusų ir minusų. Tačiau tikro mokymo mokykloje, kai mokytojas su mokiniu bendrauja gyvai, niekada nepakeis.
Pateikiu kelių video pamokų pavyzdžius:
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos
Biologijos-chemijos mokytoja
Kristina Stankevičienė