Kiekvieną dieną žiniasklaida mums pasakoja apie tai, kokie žiaurūs gali būti ir kaip netinkamai gali elgtis mūsų vaikai ir paaugliai, kokių nusikaltimų jie gali pridaryti. Tačiau dažnai tie vaikai tokiais tampa, nes negali patenkinti savo esminių poreikių, jaučiasi nesaugūs, nemylimi, nieko verti. Dažnai paauglystė apibūdinama, kaip pereinamasis, „sunkus”, kritinis, amžiaus tarpsnis. Šiuo amžiaus tarpsniu žmogų užgriūva ženklūs fizinio, pažintinio ir psichosocialinio vystymosi pokyčiai. Paauglystėje intensyviai vyksta socializacija, tai yra, perimamos visuomenės socialinės normos, vertybių sistema, socialiniai vaidmenys. Paauglio socializacijos sunkumus gali lemti šeima (šalti santykiai arba jų nebuvimas, vaikų ir tėvų atskirtis), kuomet paaugliui artimoje aplinkoje yra demonstruojamas asocialus elgesys, vyrauja asocialios elgesio normos ir vertybės; mokykla – nesėkmės ir neigiamų vertinimų dominavimas; ir bendraamžiai, kurie atstumia ir/ar izoliuoja, įtraukia į kriminalinių ir nusikalstamų grupių veiklą.
2016 m. vasaro–gegužės mėn. Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė D. Mikalajūnė vykdė projektą „Tiltai“, skirtą Elektrėnų savivaldybės Šeimos namų ir Vaikų dienos centrą lankančių paauglių socialinių įgūdžių ugdymui. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), socialiniai įgūdžiai – tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realybe. Projekto įgyvendinimui pasirinkta paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“, darbui su nusikalsti linkusiais asmenimis, skirta globos namų, dienos centrų bei rizikos grupės paaugliams mokyklose.
Pasirinkta projekto tikslinė grupė – šeimos namų auklėtiniai, būtent dėl tos priežasties, kad šie vaikai, paaugliai, gyvenantys atskirai nuo savo tėvų, patenka į ypatingai didelės psichosocialinės rizikos grupę, dėl susidariusių nepalankių gyvenimo aplinkybių ir sąlygų. Šie asmenys yra labiau psichologiškai pažeidžiami, daug greičiau ir dažniau įsiveliantys į delinkventines, nusikalstamas veikas, daug lengviau įsitraukiantys į psichoaktyvių medžiagų vartojimą, turintys priklausomybių ir žalingų įpročių.
Todėl įgyvendinant šią socialinių įgūdžių programą, tikėtasi, kiek įmanoma labiau sumažinti šių vaikų/paauglių socialinę atskirtį, kuri kyla dėl turimų prastų socialinių įgūdžių arba jų nebuvimo apskritai.
Programos metodai leido ugdyti gyvenimo įgūdžius sąveikaujant su kitais dalyviais per išgyvenimus, atskleidžiant save ir gaunant apibendrintą informaciją. Projekto vykdymo laikotarpiu vyko 10 grupinių užsiėmimų, kuriuose paaugliai mokėsi geriau pažinti vienas kitą, atpažinti savo ir kito emocijas, jausmus, mokėsi reikšti tiek džiaugsmą, pasitenkinimą – geras emocijas, tiek ir pyktį, agresiją, liūdesį ir kt. Per šį kartu praleistą laiką grupinėse veiklose projekto dalyviai išmoko kurti ir laikytis taisyklių, elgtis tinkamai, išmoko pastebėti kitų (draugų) savijautą, užjausti, domėtis vienas kitu ir pagelbėti draugui. Buvo labai smagu mokytis pykčio valdymo ir konstruktyvaus pykčio nukreipimo metodų (pvz.: „Popieriaus gniūžčių karas“).
Ir labai smagu pasidžiaugti, kad visus grupinius užsiėmimus lankė praktiškai visi pakviesti dalyvauti paaugliai, o pasibaigus kiekvienai grupinei veiklai nei vienas paauglys neskubėdavo išeiti. Netgi, ir atėjus tikram pavasariui, kuomet dūkti lauke daug smagiau, kiekvienas mūsų susitikimas užsitęsdavo – paaugliai noriai ir atvirai dalinosi savo patirtimi, mintimis, lūkesčiais. Manau, kad vaikų noras dalyvauti – tai tikras įrodymas, kad rezultatas pasiektas!
Taigi, baigus vykdyti projektą, poveikis tikslinei grupei – paauglių geresnis savęs pažinimas, savo elgesio valdymas, susiformavę svarbūs socialiniai įgūdžiai – savęs pažinimas ir savigarba, gebėjimas bendrauti, gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti konfliktus, gebėjimas atpažinti ir valdyti jausmus ir pan., buvo pasiektas.
Socializacijos projektas – socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“ finansuota Elektrėnų savivaldybės švietimo ir ugdymo programos, vaikų socializacijos rėmimo programos lėšomis.
Psichologė Diana Mikalajūnė
Straipsnis publikuotas „Elektrėnų žinios“, 2016 05 27, Nr 21 (898)