„Tūkstantmečio mokyklos II“
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Dalyvavusios mokyklos: Elektrėnų „Versmės” gimnazija, Elektrėnų „Ąžuolyno” progimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų sav. Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla, Elektrėnų sav. Vievio gimnazija; mokyklos partneriai: Elektrėnų sav. Kietaviškių progimnazija, Elektrėnų sav. Semeliškių gimnazija.
Projekto partneriai: Ignitis grupė, Kietaviškių gausa, Vievio kultūros centras, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka, Elektrėnų sav. Vievio meno mokykla, Elektrėnų švietimo paslaugų centro PPT, Elektrėnų švietimo paslaugų centras, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Elektrėnų meno mokykla, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras.

„Tūkstantmečio mokyklos II“ projektas skirtas mažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų ir savivaldybių. Tai daroma stiprinant mokytojų ir vadovų kompetencijas, diegiant inovatyvias ugdymo praktikas bei skatinant mokyklų bendradarbiavimą vietoje konkurencijos.

Šis projektas mūsų savivaldybei buvo ypač aktualus, nes jis suteikė galimybę kryptingai stiprinti ugdymo kokybę, mažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp mokyklų ir diegti šiuolaikines mokymo praktikas. Europos Sąjunga švietimo gaivinimui skyrė beveik 5 mlrd. eurų visoms valstybėms narėms, iš kurių Lietuvai atiteko apie 120 mln. eurų, todėl atsirado realios finansinės galimybės tokiems pokyčiams įgyvendinti. Elektrėnų savivaldybei tai reiškė galimybę investuoti į mokyklų tinklaveiką, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir inovatyvių ugdymo sprendimų diegimą.
„Tūkstantmečio mokyklos II“ projektas, remiantis oficialiais programos duomenimis, yra vienas didžiausių švietimo sistemą transformuojančių investicinių projektų Lietuvoje, skirtas mažinti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir mokyklų.

PROJEKTO TIKSLAI IR KRYPTYS

● Lyderystė

Remiantis TŪM programos gairėmis Elektrėnų savivaldybėje, lyderystės srities siekiamybė – stiprinti mokyklų vadovų ir pedagogų lyderystės kompetencijas, kad jie gebėtų inicijuoti ir įgyvendinti tvarius pokyčius ugdymo įstaigose. Taip pat siekiama kurti bendradarbiavimo ir tinklaveikos kultūrą tarp mokyklų, skatinant dalijimąsi patirtimi, o ne konkurenciją. Galiausiai lyderystės kryptis orientuota į mokyklos bendruomenės įgalinimą, kad kiekviena ugdymo įstaiga galėtų kryptingai tobulėti ir gerinti mokinių pasiekimus.

● STEAM ugdymas

STEAM ugdymo srities siekis programoje – stiprinti mokinių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kompetencijas, integruojant šias sritis į praktinį, patirtinį ir tarpdisciplininį mokymąsi. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimo būdus bei gebėjimą taikyti žinias realiose gyvenimo situacijose.
Šis ugdymo krypties stiprinimas Elektrėnų savivaldybei yra ypač reikalingas, nes jis padeda mokiniams geriau pasirengti šiuolaikinės darbo rinkos iššūkiams ir technologinei kaitai. Be to, STEAM ugdymas skatina mokymosi motyvaciją, didina ugdymo patrauklumą ir prisideda prie aukštesnių mokinių pasiekimų bei savivaldybės švietimo pažangos.

● Kultūrinis ugdymas

Pagal savivaldybės TŪM pažangos plano kryptis kultūrinio ugdymo srities siekis – stiprinti mokinių kultūrinį sąmoningumą, kūrybiškumą ir saviraišką, sudarant sąlygas aktyviai dalyvauti kultūrinėse veiklose, projektuose bei bendradarbiauti su kultūros įstaigomis. Taip pat siekiama, kad kultūra taptų neatsiejama ugdymo proceso dalimi, integruojant ją į įvairių dalykų mokymą ir kasdienę mokyklos veiklą.
Ši sritis padeda formuoti visapusišką asmenybę, stiprina mokinių emocinį intelektą, pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Be to, kultūrinis ugdymas didina mokyklų patrauklumą, skatina mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą ir prisideda prie savivaldybės kultūrinio gyvenimo gyvybingumo bei tapatybės stiprinimo.

● Įtraukusis ugdymas

Įtraukiojo ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui, nepaisant jo individualių poreikių, gebėjimų ar mokymosi sunkumų, ugdytis kartu su bendraamžiais ir gauti reikiamą pagalbą. Taip pat siekiama stiprinti mokytojų pasirengimą taikyti lankstų, individualizuotą ugdymą bei kurti mokyklas, kuriose įvairovė vertinama kaip stiprybė, o ne kliūtis.
Šalies mastu įtraukusis ugdymas yra viena svarbiausių šiuolaikinės švietimo sistemos krypčių, nes jis įtvirtina lygių galimybių principą ir užtikrina visų vaikų dalyvavimą bendrame ugdymo procese. Tai reiškia galimybę kiekvienam mokiniui augti socialiai, emociškai ir akademiškai bendruomenėje, kurioje vyrauja priėmimas ir palaikymas.

VEIKLOS IR ĮGYVENDINIMAS

 

Mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos, įgyvendintos projekto laikotarpiu:

Mokymai vadovams, pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams apie diferencijuoto ir individualizuoto praktinio ugdymo organizavimą;

Skaitymo gebėjimų stiprinimas visose grandyse, siekiant gerinti mokinių pasiekimus (orientacija matematikos pasiekimai);

Tyrinėjimu grįstas mokymas (is);

Komandinio darbo stiprinimas nukreiptas į įvairių poreikių mokinių pažangą;

Mokytojų kompetencijos didinimas (mokymai) tarpdalykinės, tarpkultūrinės integracijos srityje integruojant meną ir tiksliuosius mokslus;

Mokymai pedagogams, vadovams apie fenomenais grįsto ugdymo turinio kūrimą;

Mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumai ir pagalba mokantis mokytis SUP vaikams (didesnį dėmesį skiriant autizmo spektro sutrikimams);

Kvalifikacijos kėlimas ir mokymai pagal įtraukiojo švietimo principus ir darbą įtraukiojo ugdymo sąlygomis (skirtingo vaikų potencialo įvertinimas ir praktinis pritaikomumas);

Pedagogams mokymai ir konsultacijos ABA (Taikomojo elgesio terapijos) metodikos taikymo temomis ir pritaikytos praktikos valandos;

LEGO Education Academy mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa (STEAM mokymui kompetencijų ugdymo modelis);

Mokyklos darbuotojų ir pedagogų STEAM kompetencijų stiprinimas ir kvalifikacijos tobulinimas (atliepiant įrengtų laboratorijų panaudojimo ir įveiklinimo poreikius).

Per dvejų metų laikotarpį pedagogų mokymuose dalyvavo apie 230 mokyklų komandų narių – įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, pedagogų, klasių vadovų, švietimo pagalbos specialistų ir bibliotekininkų.

Remiantis TŪM programos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo viešinimo praktika, mokytojai mokyklose vis dažniau pradėjo taikyti diferencijuotą ir individualizuotą ugdymą – pamokose veiklos pritaikomos pagal skirtingus mokinių gebėjimus, o užduotys skiriamos lanksčiau, siekiant kiekvieno mokinio pažangos. Taip pat stiprėja grįžimas prie mokymo(si) proceso planavimo pagal mokinių poreikius, o ne vien pagal bendrą klasės tempą.

Kitas ryškus pokytis – įtraukiojo ugdymo praktinis stiprėjimas: mokytojai dirba komandoje su švietimo pagalbos specialistais, taiko universalaus dizaino mokymuisi principus ir aktyviau pritaiko metodikas darbui su įvairių poreikių mokiniais, įskaitant SUP vaikus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama skaitymo gebėjimų, socialinių įgūdžių ir emocinės aplinkos stiprinimui klasėse, siekiant, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis kartu su bendraamžiais.

Sustiprėjo STEAM ir tyrinėjimu grįsto ugdymo taikymas pamokose. Mokytojai vis dažniau organizuoja veiklas, kuriose mokiniai mokosi per eksperimentus, projektus, realių problemų sprendimą ir tarpdisciplininius ryšius, jungdami gamtos mokslus, matematiką, technologijas ir inžineriją. Tai didina mokinių įsitraukimą, motyvaciją ir padeda geriau suprasti mokymosi turinį per praktinę patirtį.

Taip pat stiprėja kultūrinio ugdymo integracija į bendrą ugdymo procesą – mokytojai aktyviau naudoja kūrybines užduotis, menines raiškos formas ir bendradarbiauja su kultūros įstaigomis. Pamokose daugiau dėmesio skiriama mokinių kūrybiškumui, saviraiškai ir patirtiniam mokymuisi, kas padeda ugdyti platesnes kompetencijas nei vien dalykinės žinios.

Veiklos su mokiniais

 

Fenomenais grįstas mokymas. Baigę kvalifikacijos kėlimo mokymus pedagogai kartu mokiniais pasinėrė į fenomenų projektines veiklas: pasirinkę vieną bendrą temą ją nagrinėjo iš įvairių perspektyvų: pvz. tema SPALVOS (lietuvių kalbos pamokoje kuriamos eilės, dailėje – spalvinė gama atsiskleidžia piešimo popieriuje, gamtos mokslai gali tyrinėti spalvų paplitimą aplinkoje). Vaikams labai patinka ! Patys kelia klausimus, ieško atsakymų ir patys atranda!

Sėkmingai įvyko ir Ilgalaikio gamtos mokslų projekto įgyvendinimas. Kiekvienos mokyklos STEAM sritį atstovaujantys mokytojai sukūrė savo projektinę veiklą ir pristatė kitos mokyklos mokinių grupei (pvz. Vievio gimnazijos kurto Fermentuoto gėrimo gamybos edukacijoje apsilankė Elektrėnų pradinės, „Ąžuolyno“, „Versmės“ ir Vievio Jurgio Milančiaus mokiniai). Tinklaveikos būdu mokiniai apkeliavo visas mokyklas ir išbandė mokytojų paruoštus užsiėmimus. Moksleiviai lankėsi Neries regioniniame parke,  dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centro edukacijoje, o programos pabaigoje turėjo bendrą visų mokyklų renginį, kuriame vieni kitiems pristatė projekto rezultatus.

„STEAMUKAS“ ir „Neformali inžinerijos ugdymo veikla“. Elektrėnų pradinėje mokykloje sėkmingai veikė būrelis „STEAMUKAS“. Per patyrimą ir bandymus pradinukai susipažino su gamtos mokslų įdomybėmis. „Ąžuolyno“ progimnazijoje ir „Versmės“ gimnazijoje pradėjo veikti inžinerijos būreliai, kuriuose moksleiviai stiprina inžinerinius gebėjimus, efektyviai papildančius kitus mokomuosius dalykus, tame tarpe ir matematinį ugdymą.

Sukurtas Individualios pagalbos algoritmas. Elektrėnų pradinė, „Ąžuolyno“ progimnazija, Vievio gimnazija bei Vievio Jurgio Milančiaus mokyklos bendradarbiaudamos su Kaišiadorių Šventosios Faustinos  ugdymo centru sukūrė kiekvienai mokyklai pritaikytą specialios pagalbos algoritmą, pagal kurį pateiktos rekomendacijos, priemonės bei metodai, padėsiantys ugdyti ir integruoti konkrečioje mokykloje besimokančius specialiųjų poreikių vaikus. Su specialistų paruoštomis išvadomis bei rekomendacijomis įveiklinamos sensoriniuose kambariuose esančios priemonės.

Ilgalaikiai projektai „Padėk sau ir kitiems II“ bei „Kurkim ir dalinkimės kartu”. Mokyklose įgyvendinti tęstiniai projektai, skirti mokinių emocinei savijautai stiprinti. Užsiėmimų metu mokiniai mokėsi atpažinti ir valdyti emocijas, išbandė nusiraminimo technikas, dalyvavo žaidybinėse veikloses. Programos padėjo formuoti atviresnį požiūrį į įvairovę ir stiprinti įtraukiojo ugdymo kultūrą. Per praktinius ir kūrybinius užsiėmimus mokiniai geriau pažino save ir kitus, mokėsi priimti skirtingumus. Gimnazijoje sustiprėjo bendruomeniškumas, sumažėjo socialinė atskirtis tarp mokinių.

Ilgalaikės meno programos įgyvendinimas. Ši programa sujungė mokytojus, mokinius ir kūrėjus bendram darbui. Pamokos persikėlė į netradicines erdves, buvo kuriami ir išbandomi integruoti ugdymo metodai. Rezultatas – nauji pamokų modeliai, stipresni bendruomenės ryšiai ir didesnis kultūrinio ugdymo vaidmuo kasdienėje mokykloje. Įvairius teatro ir kitų menų metodus mokyklų komandoms perteikė menininkė Eglė Skrolytė.

Ilgalaikis projektas skaitymo skatinimui. Mokyklose vyko kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs skaitymai, literatūros ir medijų veiklos. Mokiniai atrado skirtingus skaitymo būdus, labiau įsitraukė į tekstų analizę. Pagerėjo ne tik skaitymo įgūdžiai, bet ir gebėjimas suprasti užduotis kituose dalykuose, ypač matematikoje. Svarbiausias pasiekimas – ūgtelėjęs mokinių noras skaityti.

Kino edukacijos ugdymo bazė. Mokytojai išmoko taikyti kino kritikos ir kūrimo medžiagą pamokose, o mokiniai analizavo filmus kaip mokymosi priemonę. Pamokos tapo vizualiai labiau patrauklios. Sustiprėjo mokinių kritinis mąstymas ir susidomėjimas Lietuvos kultūra. Su kino režisieriumi Mantu Verbiejum vykusių užsiemimų metu mokiniai susipažino su kino pramonės užkulisiais ir techniniais niuansais.

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai mokinimas. Pirmajame etape dalyvavę mokytojai analizavo meno kūrinius, atlikinėjo kūrybines užduotis ir diskutavo kaip gaunamas žinias pritaikyti savo dalyko pamokose, lankėsi Nacionalinėje dailės galerijoje. Antrajame etape įsitraukė ir mokiniai. Pamokos persikėlė į muziejus ir meno erdves, kur mokiniai mokėsi per patirtį. Mokytojai įgijo praktinių įgūdžių, kaip integruoti vizualinį mąstymą į skirtingus dalykus. Sukurtos integruotos programos tapo pavyzdžiu kitoms mokykloms.

Ilgalaikis projektas „Kuriu, konstruoju, atrandu matematiką su Lego”. STEAM principais paremtas projektas pakeitė matematikos mokymąsi – pamokose atsirado daugiau praktikos, konstravimo ir tyrinėjimo. Mokiniai aktyviau įsitraukė, pagerėjo jų matematikos rezultatai, o mokytojai sukūrė ir išbandė naują metodiką darbui su LEGO priemonėmis.

Ilgalaikė programa „Ženklų kalba: šiuolaikinis judesys ir skaičiai“ Veikla skirta plėtoti mokytojų kūrybinį potencialą, mokinių judesio raišką, ugdyti gebėjimus ją reflektuoti ir sieti su emocine patirtimi, gilinti įvairių ženklų sistemų (judesių, skaičių, žodžių, vaizdų) žinias bei gebėjimus jas taikyti, siekiant prasmingos komunikacijos. Per šokį ir judesį mokiniai mokėsi pažinti save, valdyti emocijas ir geriau susikaupti. Integruotos pamokos padėjo sumažinti įtampą, didino mokymosi motyvaciją. Mokyklose sustiprėjo bendrystė, o mokytojai į ugdymą įtraukė naujus kūrybinius metodus.

Integruojamos menų (teatro, vizualinio meno, dailės, šokio) programos įgyvendinimas. Meno formos buvo įtrauktos į įvairių dalykų pamokas – nuo kalbų iki gamtos mokslų. Mokiniai ugdė kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Parengti konkretūs integruotų pamokų planai, kuriais dalijamasi tarp mokyklų. Veiklas vedė kino ir teatro aktorės Gabrielia Kuodytė ir Eglė Gudavičiūtė.

Ilgalaikės programos su muzikos kūrėjais įgyvendinimas. Programos kūrėja ir organizatorė, pasaulinio garso smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė bei menininkas Algimantas Rokas Černiauskas kartu su mokinais kūrė atliekamosios poezijos slemą. Dirbant su profesionaliais muzikos kūrėjais pamokose atsirado daugiau kūrybos ir eksperimentavimo, smalsumo ir žaismingumo. Edukatorių atviras dialogas bei padrąsinimas leido jaunuoliams drąsiai reikšti savo originalias idėjas bei pajusti, kad muzika gali būti kuriama kiekvieno – be išankstinių taisyklių ir apribojimų.

Šiuolaikinio cirko praktikos mokykloje. IIgalaikė edukacinė programa. Praktikų metu buvo didinamas mokytojų ir mokinių pasitikėjimas savimi bei supančia aplinka, skatinama meninė raiška, kūrybingumas, lavinama koncentracija, rankų ir akių koordinacija bei gebėjimas susikaupti ir atsipalaiduoti, didelę reikšmę turi ir bendradarbiavimo įgūdžių stiprinimas. Mokytojai perėmė naujas metodikas, kurias pritaiko pamokose. Veiklas vedė Menų spaustuvės šiuolaikinio cirko edukatorius Kęstas Matusevičius.

Projektinės ir integruotos veiklos IT, matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir menų pamokose (renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse). Kartu su Všį „Robotikos akademija” ekspertais mokiniai atliepdami šiuolaikinio pasaulio tendencijas ir poreikius, dirbdami komandose suprojektavo, sukonstravo ir paleido į Elektrėnų marias laivą-droną, kuris turi galimybes su specialiais jutikliais išmatuoti vandens temperatūrą, vėjo greitį, užterštumą ir pagal nustatytas koordinates pasiekęs numatytą teritoriją surinkti duomenis. Mokinių susidomėjimas inžinerinėmis ir technologinėmis sritimis labai didelis.

Integruotos dailės ir technologijų pamokų ciklo sukūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant kūrėją ir technologą. „Versmės” gimnazijos įsigyta keramikos apdirbimo įranga buvo įprasminta šioje veikloje su mokiniais ir Elektrėnų meno mokyklos mokytoja Rasa Rakauskiene, kuri parengė visą programą ir puikiai įtraukė visą mokyklos bendruomenę susipažinti su keramikos menu.

Vienas iš mokinių atsakymų atliktoje apklausoje po ilgalaikės programos į klausimą Ar norėtum, kad tokių patyriminių veiklų būtų daugiau tavo pamokose? Kodėl taip / ne? atskleidė neatsiejamą projekto tikslą:

,,Taip, nes labai daug galima sužinoti, smagu dirbti komandomis, taip įdomiau ir lengviau įsisavinti informaciją, negu sėdint 45 min pamokoje”.

Šiame projekto etape viso dalyvavo apie 430 savivaldybės moksleivių, o sukurtas integruotas pamokas ir dalykinių programų metodikas galės išbandys visi savivaldybės mokyklų nariai. Pažangos projekte dalyvavusios mokyklos turi bendrą edukacinį banką, kuriame dalijasi įvairiomis ugdymą įvairinančiomis mokymo priemonėmis. Pateikiame porą konkrečių pavyzdžių:

,,Fizika ir muziejus” – tiesiogiai  apie fiziką menininkų darbų yra nedaug, bet yra dailininkų, kurių darbuose aiškiai matomi fizikos reiškiniai, technologijos ir  šviesa. Mokiniai gauna užduotį – rasti dailininkų paveiksluose šviesos šaltinius ir su šviesa susijusius reiškinius (pristatomas reiškinys, jo susiformavimo aplinkybės ir kt. fizikos procesai).

STEAM veiklos pamokos planas ,,Mano nuotykiai apžvalgos rate“ – kuriame, konstruojame ir rašome su Lego Spike, integracija su Lietuvių kalba.

Pamokos eiga: Sužadinimas – teksto skaitymas, atsakymas į klausimus. 1. Kada Gustė atvyko? 2. Kur atvyko? 3. Kur atsisėdo Gustė? 4. Ką ji matė? Pristatoma pamokos tema, uždaviniai, įvardijamos kompetencijos. Konstruos su Lego Spike apžvalgos ratą, programuos. Kuomet sukonstruoja ir suprogramuoja, kurs pasakojimą remiantis klausimais ,,Mano nuotykiai apžvalgos rate“, iliustruos savo istoriją.

INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS

Sensorinės ir relaksacijos erdvės. „Ąžuolynas“, Elektrėnų pradinė, J. Milančiaus pradinė, Vievio gimnazija – įrengtos sensorinės erdvės (minkšti baldai, šviesos, garso, judesio priemonės, interaktyvūs sprendimai ir kt.).

Technologijų ir praktinio mokymo erdvės. „Ąžuolynas“ – frezavimo, metalo, lazerinės graviravimo staklės, 3D spausdintuvai ir kt. „Versmė“ – technologijų kabinetas su maisto gamybos, tekstilės ir elektronikos įranga; spausdinimo įranga, staklės.

STEAM ir laboratorinės erdvės. J. Milančiaus pradinė – išmaniosios lentos, Lego rinkiniai, projektoriai. „Versmė“, Vievio gimnazija, „Ąžuolynas“ – laboratorijų atnaujinimas.

 

Menų ir kūrybos erdvės. „Versmė“ – muzikos studija (atnaujinti muzikos instrumentai, naujas būgnų komplektas, elektroakustinė, bosinė gitaros, sceninis pianinas ir kiti instrumentai bei garso valdymo priemonės); „Ąžuolynas“ – menų studija (baldai, įgarsinimo įrangos komplektas, sintezatorius, akustiškai mažiau jautrūs mikrofonai, belaidžiai mikrofonai su stovais, instrumentai, fotoaparatas, apšvietimo komplektas).

 

Lauko ir bendruomenės erdvės. Lauko kupolinė klasė (Elektrėnų pradinė); Dengta lauko erdvė („Ąžuolynas“); Bendrakūrybos, poilsio, aktyvaus mokymosi zonos (Elektrėnų pradinė, Vievio gimnazija, „Versmė“); Žaidimų – poilsio, aktyvaus mokymo(si) zonos koridoriuose įrengimas  (J. Milančiaus pradinė); Daugiafunkcinė ir edukacinė erdvė (J. Milančiaus pradinė).

ĮRANGA / PRIEMONĖS

Technologinė ir inžinerinė įranga – 3D spausdintuvai, lazerinės staklės, kompiuterinė technika („Ąžuolynas”, „Versmė”).

Laboratorinė įranga – mikroskopai, chemijos, fizikos, biologijos rinkiniai („Ąžuolynas”, „Versmė”, Vievio gimnazija).

Menų ir kultūrinio ugdymo priemonės – instrumentai, garso įranga, kostiumai („Ąžuolynas”, Elektrėnų pradinė).

Amatų ir praktinio mokymo priemonės – keramikos krosnys, žiedimo staklės („Versmė”).

Skaitmeninės platformos – Eduka, Edukraftas, Spotiself (Visos TŪM mokyklos).

Mokyklos ypač džiaugiasi moderniai atnaujintomis ir naujai įrengtomis erdvėmis, kurios leidžia kurti šiuolaikišką ir įtraukią ugdymo atmosferą. Svarbu, kad aplinkos atnaujintos pagal universalaus dizaino principus ir pritaikytos įvairių poreikių turintiems vaikams.

Dėmesio sulaukė sensorinių erdvių įrengimas, suteikęs galimybę specialiųjų poreikių vaikams mokytis ir atsipalaiduoti pasitelkiant šviesos, garso ir judesio technologijas.

Įstaigos vertina naujas technologijų kabinetų priemones – frezavimo, metalo ir lazerines graviravimo stakles, 3D spausdintuvus, leidžiančius mokiniams praktiškai taikyti inžinerinius įgūdžius. „Versmė“ džiaugiasi keramikai skirta krosnimi ir žiedimo staklėmis.

STEAM erdvių atnaujinimas su išmaniaisiais ekranais, Lego rinkiniais ir moderniais baldais skatina kūrybišką bei tiriamąjį mokymąsi.

Didelį įspūdį daro muzikos ir menų studijų įrengimas – nauji instrumentai, garso įranga ir interaktyvūs projektoriai suteikia galimybių kurti profesionalaus lygio pasirodymus.

Džiaugiamasi ir poilsio bei relaksacijos zonų atsiradimu, kuriose vaikai gali atsipalaiduoti bei atgauti jėgas tarp pamokų.

Ypatingai išskiriamos lauko erdvės – kupolinė klasė Elektrėnų pradinėje mokykloje ir dengta „Ąžuolyno“ kiemelio zona – kurios leidžia mokytis ir susiburti gamtoje visais metų laikais.

Bendrakūrybos ir bendrystės erdvės tapo naujais bendravimo ir komandinio darbo centrais.

Mokytojai ypač vertina naują laboratorinę įrangą – mikroskopus, 3D spausdintuvus ir chemijos-fizikos-biologijos rinkinius (sukomplektuotus pagal atnaujintą ugdymo programą), padedančius praktiškai tyrinėti pasaulį.

Galiausiai, mokymosi platformų licencijos, tokios kaip Eduka, Edukraft ir Spotiself, suteikė galimybę personalizuoti ugdymą ir sustiprinti dalykines kompetencijas.

FINANSINĖS IŠLAIDOS

 

Projekto įgyvendinimui Elektrėnų savivaldybėje buvo skirta 1 728 544,46 Eur, iš kurių panaudota 1 721 308,53 Eur. Didžiausia investicijų dalis teko moderniai įrangai įsigyti – 971 722,12 Eur. ugdymo aplinkos stiprinimui, infrastruktūros atnaujinimui skirta 297 650,08 Eur. Reikšminga dalis lėšų nukreipta ir į ugdymo kokybės gerinimą – pedagogų kvalifikacijos kėlimo mokymams bei ugdymo veikloms skirta 352 954 Eur, taip pat dėmesys skirtas mokyklų mikroklimatui (16 944 Eur) bei projekto koordinavimui ir neformalaus švietimo veikloms (82 038,33 Eur). Projektas įgyvendintas atsakingai ir racionaliai – nepanaudotų lėšų likutis sudarė 7 235,93 Eur.

 

REZULTATAI IR POVEIKIS

 

Ugdymo kokybė. Ugdymo procesas tapo labiau orientuotas į mokinio individualius poreikius, taikant diferencijuotus, integruotus ir patirtinius mokymo metodus. Sustiprėjo tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir ugdymo turinio aktualumas, kas prisidėjo prie geresnių mokinių pasiekimų.

Mokytojų kompetencijos. Mokytojai įgijo praktinių gebėjimų taikyti šiuolaikinius ugdymo metodus, įskaitant STEAM, kultūrinio ir įtraukiojo ugdymo principus. Taip pat sustiprėjo jų gebėjimas dirbti komandoje, reflektuoti savo praktiką ir kryptingai siekti mokinių pažangos.

Mokinių įsitraukimas. Mokiniai aktyviau dalyvauja ugdymo procese per projektines, kūrybines ir patirtines veiklas. Padidėjo jų mokymosi motyvacija, savarankiškumas ir gebėjimas taikyti žinias praktinėse situacijose.

Nauji metodai / praktikos. Edukaciniame banke mokyklos pasidalino dalijasi metodinėmis priemonėmis, kurias sukūrė kartu su programų edukatoriais. Nesuskaičiuojama galybė idėjų, patirčių ir patarimų gautų dirbant su srities profesionalais.

IŠŠŪKIAI IR PAMOKOS

 

Tvarumo užtikrinimas. Pasibaigus projektiniam finansavimui, gali būti sudėtinga išlaikyti pradėtas veiklas ir jų kokybę be papildomų resursų. Iššūkiu tampa užtikrinti, kad sukurti metodai ir iniciatyvos būtų nuosekliai tęsiami kasdienėje mokyklų praktikoje.

Mokytojų darbo krūvis. Naujų metodų diegimas, dalyvavimas mokymuose ir projektinė veikla didina mokytojų darbo apimtis. Tai gali turėti įtakos jų motyvacijai ir galimybėms kokybiškai įgyvendinti visus pokyčius.

Pokyčių įsitvirtinimas. Ne visi pokyčiai vienodai greitai prigyja skirtingose mokyklose ar klasėse. Reikia laiko, nuoseklumo ir papildomos pagalbos, kad naujos praktikos taptų natūralia ugdymo dalimi.

Bendruomenės įsitraukimas. Skirtingas mokinių, tėvų ir mokytojų įsitraukimo lygis gali apsunkinti vienodą projekto įgyvendinimą. Svarbu užtikrinti, kad visi bendruomenės nariai suprastų pokyčių prasmę ir aktyviai juose dalyvautų.

Viešųjų pirkimų procedūros.

Nekonkurencinga specifinės įrangos pasiūla Lietuvoje.

TĘSTINUMAS

 

Pasibaigus projektui bus tęsiamas sukurtas individualios pagalbos algoritmas, užtikrinantis nuoseklų ir savalaikį mokinių poreikių atliepimą kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Praktikoje ir toliau bus taikoma ABA (taikomojo elgesio terapijos) metodika, o sukaupta patirtis bus dalijamasi ir respublikiniu mastu. Mokyklos naudos projekto metu sukurtus ugdymo planus, metodikas ir integruotas veiklas, plėtos projektinį mokymąsi, STEAM kryptį bei aktyviai taikys kultūrinio ugdymo priemones įvairių dalykų pamokose, siekiant didinti mokinių motyvaciją ir įsitraukimą. Tikimės ir tolimesnės Vadovų klubo veiklos, nes projekte ši iniciatyva buvo labai patraukli ir naudinga. Taip pat bus nuosekliai stiprinami mokinių socialiniai įgūdžiai, o užmegzti ryšiai su partneriais sudarys prielaidas greitai ir veiksmingai reaguoti į kylančius ugdymo iššūkius bei inicijuoti tolimesnius pokyčius.

APIBENDRINIMAS

 

  • „Tūkstantmečio mokyklos II“ projektas tapo kertiniu žingsniu stiprinant Elektrėnų savivaldybės švietimo sistemą ir mažinant ugdymo kokybės skirtumus. Įgyvendintos veiklos apėmė ne tik infrastruktūros ar metodikų atnaujinimą, bet ir giluminius pokyčius mokymo(si) kultūroje. Projektas parodė, kad kryptingas bendradarbiavimas tarp mokyklų gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Tai buvo ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli ir kompleksinė pažangos kryptis.
  • Didžiausia projekto vertė atsiskleidė bendruomenėje – sustiprėjo mokytojų kompetencijos, mokinių įsitraukimas ir tarpusavio ryšiai. Mokyklos tapo atviresnės inovacijoms, o ugdymo procesas – lankstesnis ir labiau orientuotas į mokinį. Svarbu tai, kad pokyčiai palietė ne tik akademinius rezultatus, bet ir emocinę, socialinę mokinių gerovę. Bendradarbiavimas su partneriais išplėtė galimybes ir sustiprino pasitikėjimą bendrais sprendimais.
  • Žvelgiant į ateitį, svarbiausias uždavinys – išlaikyti ir plėtoti tai, kas sukurta projekto metu. Sukaupta patirtis sudaro tvirtą pagrindą tolimesniam augimui, inovacijų diegimui ir kokybiško ugdymo užtikrinimui. Tęsiamos veiklos leis dar labiau stiprinti mokyklų tinklaveiką ir ugdymo kokybę visoje savivaldybėje. Šis projektas tapo ne pabaiga, o naujo etapo pradžia, kuriame pokyčiai taps kasdienės praktikos dalimi.

Straipsnį rengė:

Akvilė Kananavičiūtė, Elektrėnų švietimo paslaugų centras